Créole martiniquais
délè
Egzanp — 37 egzanp (Paj 1 sou 2)
Egzanp
-
Délè osi ni pli gwo mo. — Parfois aussi sortent de plus gros mots.
Sous : G. de Vassoigne · F. K.
-
Délè jik Baygon yo ka ba nou pou nou sòti an tou nou.
Sous : Kreyolad
-
(Délè yo poko menm fini péyé’y)
Sous : Kreyolad
-
Délè sé élikoptè ka vini pòté dlo ba moun.
Sous : Kreyolad
-
Délè an tonb pa té ni plas pou risivrè twa kat sèkèy an menmpa an mwa.
Sous : Kreyolad
-
Délè sé GIGN ki pété yonndé kout grinad.
Sous : Kreyolad
-
Délè man ké pété ri, menm si lasitiyasion kritik.
Sous : Kreyolad
-
Lodè a san-an délè té ka frédi yo. — L’odeur du sang parfois les refroidissait.
-
Lodè san-an délè, olié i té eksité sé bet-la, té ka frédi yo. — L’odeur du sang parfois, au lieu d’exciter les animaux, les refroidissait.
-
Délè, an ti flang difé té ka zéklèté nan tet-mwen. — Parfois, un petit sillage de feu éclairait mon esprit.
-
Délè, yo ka pitjé’y épi fowmol. — Parfois, on la pique au formol.
-
Délè, mwen té ka mandé kò-mwen si jenn-jan a té viré mawonnen. — Parfois, je me demandais si le jeune homme avait marronné à nouveau.
-
Délè yo pa ka menm jwenn patron an, ki pa Matinik ankò é ki pa ka réponn o téléfòn.
-
Délè yo ka jik pomet ou pon an ek lariviè a ké vini apré.
-
Délè jik nonm tou pé anba sa, ou pa ka rivé sav épi ti-vwa yo.
-
Atjelman sapli redki an Frans, délè ou pa menm konnet vwazen’y ki la pasé dizan.
-
Délè kréyol-la ka tjilé kon makata oben délè ka rété anlè kò’y kon an moun ki pété pié’y, oben kon an moun ki bwè an kou an trop.
-
Sé bien pou sa, yo ka di’w délè «lospis sè mok de lopital» oben si zot lé «kannari ka di chodiè bonda’y nwè».
-
Délè man ka mandé mwen ki tan 22 mé sé ké an dat pou matinitjé viv kon an fet nasional?
-
Délè poutoutbon “lè ou an dévenn an grenn diri pé fann tet-ou”.