← Viré asou diksionnè-a

Créole martiniquais

Définision

  1. Équivalent créole martiniquais (Diko Universel) : délè.

Egzanp

10 asou 37 egzanp

  • Délè osi ni pli gwo mo. — Parfois aussi sortent de plus gros mots.

    Fondas : G. de Vassoigne · F. K.

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè jik Baygon yo ka ba nou pou nou sòti an tou nou.

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • (Délè yo poko menm fini péyé’y)

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè sé élikoptè ka vini pòté dlo ba moun.

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè an tonb pa té ni plas pou risivrè twa kat sèkèy an menmpa an mwa.

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè sé GIGN ki pété yonndé kout grinad.

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè man ké pété ri, menm si lasitiyasion kritik.

    Fondas : Kreyolad

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Lodè a san-an délè té ka frédi yo. — L’odeur du sang parfois les refroidissait.

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Lodè san-an délè, olié i té eksité sé bet-la, té ka frédi yo. — L’odeur du sang parfois, au lieu d’exciter les animaux, les refroidissait.

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

  • Délè, an ti flang difé té ka zéklèté nan tet-mwen. — Parfois, un petit sillage de feu éclairait mon esprit.

    Sanblé pwen ba vot ki ta’w : 0

Wè tout 37 egzanp

Transbòdaj